- žiuptelti
- žiùptelti, -ia, -ėjo žr. žiuptelėti: 1. Žiùptel’ va plyton [šiukšles] Švnč. | prk.: Anas galima papirkti, bet reikia jam žiùptelt pilna sauja pinigų Švnč. 2. Aš jam kad žiùptelė[ja]u į sprandą, tai jis net apsivertė Gž. Nesikabyk, ba aš tau kad žiùptelsiu į sprandą, tai atsitrauksi! Šn.
Dictionary of the Lithuanian Language.